COVID-19 po vakcinacijos
2022 m. sausio pabaiga, o mano vyras ruošėsi kelionei į Kanadą. Tai buvo vaikinų slidinėjimo kelionė, kurią jis suplanavo ankstesniais metais dėl COVID-19. Iki jo suplanuoto skrydžio liko mažiau nei savaitė. Jis peržiūrėjo savo pakuočių sąrašą, su draugais suderino paskutinės minutės detales, dar kartą patikrino skrydžių laikus ir užtikrino, kad būtų suplanuoti jo COVID-19 tyrimai. Tada vidury darbo dienos sulaukiame skambučio: „Skambina mokyklos medicinos seselė...“
Mūsų 7 metų dukra nuolat kosėjo ir ją reikėjo paimti (oi). Mano vyrui tą popietę buvo suplanuotas COVID-19 testas ruošiantis kelionei, todėl paprašiau jo suplanuoti tyrimą ir jai. Jis pradėjo svarstyti, ar jam reikėtų leistis į kelionę, ir ieškojo alternatyvų atidėti, nes kelias dienas negausime testo rezultatų ir tuo metu gali būti per vėlu atšaukti kelionę. Tuo tarpu aš pradėjau jausti kutenimą gerklėje (oi, vėl).
Vėliau tą vakarą, kai pasiėmėme 4 metų sūnų iš mokyklos, pastebėjau, kad jo galva šilta. Jis karščiavo. Namuose atlikome kelis COVID-19 testus, todėl juos naudojome abiem vaikams ir rezultatai buvo teigiami. Kitą rytą suplanavau oficialius COVID-19 tyrimus savo sūnui ir sau, bet buvome 99 % teigiami, kad COVID-19 pagaliau užklupo mūsų šeimyną po beveik dvejų metų, kai buvome sveiki. Šiuo metu mano vyras stengėsi pakeisti ar atšaukti savo kelionę (skrydžiai, nakvynė, automobilio nuoma, grafiko konfliktai su draugais ir pan.). Nors oficialių rezultatų jis dar negrąžino, rizikuoti nenorėjo.
Per kitas kelias dienas mano simptomai pablogėjo, o vaikai atrodė sveiki. Mano sūnaus karščiavimas sumažėjo per 12 valandų, o dukra nebekosėjo. Net mano vyrui buvo labai lengvi į peršalimą panašūs simptomai. Tuo tarpu aš vis labiau pavargau, o gerklė tvinkčiojo. Mums visiems, išskyrus mano vyrą, testas buvo teigiamas (po poros dienų jis vėl atliko testą ir buvo teigiamas). Dariau viską, kad vaikai būtų linksmi, kol buvome karantine, bet artėjant savaitgaliui tai darėsi vis sunkiau ir tuo blogėjo mano simptomai.
Kai prabudau penktadienio rytą, negalėjau kalbėti ir man skaudėjo gerklę. Karščiavau, skaudėjo visus raumenis. Kelias kitas dienas gulėjau lovoje, kol mano vyras bandė susikivirčiti su dviem vaikais (kurie, atrodo, turėjo daugiau energijos nei bet kada!), derino logistiką, kad pakeistų kelionę, darbą ir suremontuotų ką tik sulūžusias garažo duris. Vaikai periodiškai užšokdavo ant manęs, o aš bandydavau užmigti, o paskui bėgdavo rėkdami ir juokdamiesi.
"Mama, ar galime turėti saldainių?" Žinoma!
"Ar galime žaisti vaizdo žaidimus?" Pirmyn!
"Ar galime pažiūrėti filmą?" Būk mano svečias!
– Ar galime užlipti ant stogo? Štai čia aš brėžiu liniją…
Manau, kad supratote nuotrauką. Buvome išgyvenimo režimu, o vaikai tai žinojo ir pasinaudojo viskuo, kuo galėjo išsisukti 48 valandas. Bet jie buvo sveiki ir aš už tai labai dėkingas. Sekmadienį išėjau iš miegamojo ir vėl pradėjau jaustis žmogumi. Pamažu pradėjau tvarkyti namus ir priversti vaikus žaisti įprastesnę rutiną, valytis dantis, valgyti vaisius ir daržoves.
Abu su vyru pasiskiepijome 2021 m. pavasarį/vasarą stiprinamuoju skiepijimu gruodžio mėn. Mano dukra taip pat buvo paskiepyta 2021 m. rudenį/žiemą. Tuo metu mūsų sūnus buvo per mažas skiepytis. Esu labai dėkingas, kad turėjome galimybę pasiskiepyti. Įsivaizduoju, kad mūsų simptomai galėjo būti daug blogesni, jei to neturėjome (ypač mano). Ateityje planuojame gauti vakcinų ir stiprintuvų, kai tik jie bus prieinami.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai pradėjau sveikti, abu vaikai grįžo į mokyklą. Mano šeima neturi ilgalaikių pasekmių ir neturėjo jokių simptomų ar problemų mūsų karantino metu. Esu už tai labai dėkingas. Kita vertus, keletą savaičių po pasveikimo patyriau tam tikrų iššūkių. Tuo metu, kai susirgome, aš treniravausi pusmaratoniui. Man prireikė kelių mėnesių, kol pasiekiau tokį patį bėgimo greitį ir plaučių talpą, kokį turėjau iki COVID-19. Tai buvo lėtas ir varginantis procesas. Išskyrus tai, aš neturiu jokių užsitęsusių simptomų ir mano šeima yra labai sveika. Tikrai ne tokios patirties, kurios niekam kitam linkėčiau, bet jei turėčiau būti karantine su kuo nors, mano šeima būtų mano pasirinkimas numeris vienas.
Ir mano vyras kovo mėnesį išvyko į savo suplanuotą slidinėjimo kelionę. Tačiau kol jo nebuvo, mūsų sūnus susirgo gripu (oi).