Maži mokytojai, didelės pamokos: ko mažieji gali mus išmokyti apie dėkingumą
Suaugusiųjų gyvenimo sūkuryje dėkingumas dažnai nukeliauja į antrą planą. Pastaraisiais metais pastebėjau, kad mano vaikai tapo išskirtiniais mano mokytojais, kai reikia suprasti viso to, už ką turime būti dėkingi, gilumą. Pasaulyje, kuris kartais jaučiasi nepaprastai sunkus ir kuriame vyrauja neapykanta, smurtas ir netolerancija, dėkingumo atkūrimas buvo tikras išsigelbėjimas. Nors dažniausiai esu vadovas ir instruktorius, mano vaikai tapo mano išmintingiausiais mentoriais savo nekaltumu ir tyrumu. Štai kaip mano vaikai mane moko apie dėkingumą:
- Apkabinimas dabarties akimirka
Vaikai turi nepaprastą talentą pasinerti į dabartį. Jų nuostaba kasdieniais įvykiais, kaip drugelio skrydis ar lietaus lašų pojūtis ant odos, suaugusiems primena apie čia ir dabar grožį. Savo greito gyvenimo ritmu mes dažnai skubame praleisti šias akimirkas, tačiau vaikai mus moko, kad brangiausi gyvenimo lobiai iškyla tiesiai prieš mūsų akis, todėl raginame jais mėgautis su dėkingumu.
- Rasti džiaugsmą paprastume
Vaikai mums parodo, kad džiaugsmą galima aptikti paprasčiausiuose dalykuose – papuošti logotipu, slėpynių žaidimu ar bendra istorija prieš miegą. Jie parodo, kad tikroji laimė pasiekiama vertinant nesudėtingus gyvenimo malonumus.
- Nefiltruoto dėkingumo išreiškimas
Vaikai gaiviai nuoširdūs apie savo jausmus. Kai jie yra laimingi, jie juokiasi apleisti, o kai yra dėkingi, jie tai išreiškia atvirai. Suaugę mes dažnai sulaikome savo emocijas, bijome pažeidžiamumo. Vaikai primena, kad atviras ir autentiškas dėkingumas stiprina ryšius su kitais ir pripildo mūsų gyvenimą šilumos ir meilės.
- Mokymasis iš jų smalsumo
Vaikai yra nuolat smalsūs, nuolat klausia „kodėl“ ir siekia suprasti juos supantį pasaulį. Šis smalsumas įkvepia suaugusiuosius pažvelgti į gyvenimą šviežiomis akimis, vertinti kasdienių reiškinių stebuklus, domėtis ir mokytis taip, tarsi pasaulį išgyventume pirmą kartą.
- Besąlyginė meilė ir priėmimas
Vaikai turi įgimtą gebėjimą mylėti ir priimti besąlygiškai. Jie myli be sprendimų, etikečių ar sąlygų. Jų meilė yra gryna dėkingumo žmonėms jų gyvenime forma, mokanti suaugusiuosius mylėti ir priimti kitus tokius, kokie jie yra.
Mes, kaip šeima, kiekvieną lapkritį švenčiame dėkingumą pagal savo unikalią dėkingumo kalakutų tradiciją. Kiekvieną rytą per pusryčius klausiame savo vaikų, už ką jie dėkingi, ir užrašome tai ant statybinio popieriaus plunksnos, kurią tada išdidžiai klijuojame ant kalakuto kūno, pagaminto iš popierinių bakalėjos maišelių. Džiugu stebėti, kaip visą mėnesį pildosi plunksnos. Ši tradicija, atsirandanti prieš pat švenčių sezoną, įskaitant jų gimtadienius, nukreipia mūsų dėmesį į visus nematerialius dalykus, už kuriuos reikia būti dėkingiems. Mėgaujamės papildomais Lucky Charms zefyrais, apsikabinimais, apsikeistais su broliais, ir minkštos antklodės komfortą vėsų rytą.
Čia galite rasti daugiau įkvėpimo dėkingumo praktikoms nesvarbu, ar jūsų namuose yra vaikų. Nepriklausomai nuo jūsų aplinkybių, tai yra praktika, kuri mums visiems gali būti naudinga.
Vaikai siūlo ramią atsvarą pasaulyje, kuriame dažnai reikia daugiau, greičiau ir geriau. Jie primena, kad dėkingumo esmė slypi ne tame, ką turime, o tame, kaip suvokiame ir vertiname mus supantį pasaulį. Atkreipdami į juos dėmesį ir mokydamiesi iš jų paprastos, bet gilios išminties, suaugusieji gali atgaivinti savo dėkingumo jausmą, todėl gyvenimas bus pilnavertesnis ir turtingesnis. Nenuvertinkime gilios mažųjų išminties; jie gali būti įtakingiausi dėkingumo mentoriai, apie kuriuos niekada nežinojome.