Viskas tavo galvoje?

Skausmas. Visi esame tai patyrę. Sulenktas pirštas. Įtempta nugara. Nubrauktas kelias. Tai gali būti dūris, dilgčiojimas, perštėjimas, deginimas ar nuobodus skausmas. Skausmas yra signalas, kad kažkas ne taip. Tai gali būti viskas, arba ji gali kilti iš konkrečios jūsų kūno dalies.

Skausmas taip pat gali būti ūmus arba lėtinis. Ūmus skausmas yra tas, kuris jums sako, kad kažkas yra sužeistas arba yra problema, kuria turite pasirūpinti, kad sumažintumėte skausmą. Lėtinis skausmas yra kitoks. Vienu metu galėjo kilti ūmi problema, galbūt dėl ​​sužalojimo ar infekcijos, tačiau skausmas išlieka, nepaisant to, kad sužalojimas ar infekcija išnyko. Toks skausmas gali trukti savaites, mėnesius ar metus. Ir kartais nėra aiškios skausmo priežasties. Tai tiesiog yra.

Manoma, kad daugiau žmonių kenčia nuo lėtinio skausmo nei tie, kurie serga širdies ligomis, diabetu ir vėžiu kartu. Tai yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytoją. Be to, tai ir toliau glumina ieškant atsakymų.

Taigi kur aš einu? Rugsėjis yra skausmo suvokimo mėnuo. Tikslas yra priminti organizacijoms, kad jos dirbtų kartu, siekdamos geriau suvokti, kaip skausmas veikia asmenis, šeimas, bendruomenes ir tautą, ir remti nacionalinius veiksmus skausmui spręsti.

 

Skausmas turi istoriją

Matyt, senovės graikai skausmą laikė aistra. Jie tikėjo, kad skausmas yra labiau emocija, o ne pojūtis. Tamsiaisiais amžiais į skausmą buvo žiūrima kaip į bausmę, kurią palengvins atgaila.

Kai aš praktikavausi devintajame dešimtmetyje, skausmas, kaip grynai fizinis reiškinys, pasiekė savo aukštumą. Būdami priežiūros paslaugų teikėjais, mes buvome raginami skausmą vertinti kaip „penktąjį gyvybiškai svarbų ženklą“ kartu su temperatūra, kvėpavimu, pulsu ir kraujospūdžiu. Mes norėtume, kad pacientai įvertintų savo skausmą. Tikslas buvo jį panaikinti.

„Viskas tavo galvoje“ yra klaidinga žinia, kurią žmogus, kenčiantis nuo lėtinio skausmo. Tačiau čia yra iššūkis, mūsų smegenys vaidina didžiulį vaidmenį patiriant skausmą. Kai skausmo signalas patenka į smegenis, jis labai „pakartotinai apdorojamas“. Skausmo suvokimas visada yra asmeninė patirtis. Tai įtakoja mūsų streso lygis, aplinka, genetika ir kiti veiksniai.

Kai jaučiate skausmą dėl konkrečios priežasties (sužeidimo ar specifinio ligos proceso, pvz., Artrito), gydymas turi būti nukreiptas į pagrindinę skausmo ar ligos priežastį. Kai kuriems iš mūsų paprastai, maždaug po trijų mėnesių, gali atsitikti taip, kad skausmas vėl atsinaujina ir tampa „centralizuotas“ arba lėtinis. Paprastai tai atsitinka po to, kai praeina pradinė problema arba ji išgydoma, tačiau yra nuolatinis skausmo suvokimas. Būtent čia švietimas tampa labai svarbus pacientui. Turi būti sutelktas dėmesys į baimių mažinimą, pavyzdžiui, „kažkas negerai“ arba „įskaudinti reiškia žalą“. Gyvenimas su skausmu gali varginti ir pabloginti gyvenimo kokybę. Kai pacientai gali pradėti suprasti, kas vyksta su jų kūnu ir suvokti skausmą, jiems sekasi geriau.

 

Kai pamatysite savo gydytoją

Tai yra klausimai, kuriuos reikia užduoti gydytojui:

• Kokia tikėtina mano skausmo priežastis?
• Kodėl neišnyks?
• Koks man geriausias gydymo būdas? Ar man reikės vaistų?
• Ar fizinė, profesinė ar elgesio terapija padės sumažinti skausmą?
• O kaip alternatyvios terapijos, tokios kaip joga, masažas ar akupunktūra?
• Ar man saugu sportuoti? Kokį pratimą turėčiau daryti?
• Ar man reikia keisti gyvenimo būdą?

Gali prireikti vartoti skausmą malšinančių vaistų. Tai vaistai, skirti raumenų, galvos, artrito ar kitiems skausmams malšinti. Yra daug variantų, ir kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Jūsų paslaugų teikėjas iš pradžių gali pasiūlyti nebiržinį vaistą, pvz., Acetaminofeną, arba priešuždegiminius vaistus, tokius kaip ibuprofenas ar naproksenas. Galingiausi skausmą malšinantys vaistai vadinami opioidais. Jie turi didelę priklausomybės riziką, be to, įrodyta, kad jie sustiprina skausmą, jei juos vartojate per ilgai.

Toliau kaupiama įrodymų apie veiksmingus skausmo valdymo būdus, išskyrus vaistus. Priklausomai nuo būklės, gydytojas gali pasiūlyti:

• Akupunktūra
• Biofeedback
• Elektros stimuliavimas
• Masažo terapija
• Meditacija
• Fizinė terapija
• Psichoterapija
• Relaksacinė terapija
• Chirurgija retais atvejais

Tyrimai parodė, kad „pokalbio terapija“, tokia kaip CBT (kognityvinė elgesio terapija), gali padėti daugeliui lėtinio centrinio skausmo kenčiančių žmonių. Ką tai daro? CBT padeda pakeisti neigiamą mąstymą ir elgesį. Tai dažnai gali padėti pacientams, sergantiems lėtiniu skausmu, pakeisti tai, kaip jie jaučiasi dėl savo būklės. Kognityvinė elgesio terapija taip pat gali padėti žmonėms, sergantiems lėtiniu skausmu, valdyti susijusias sveikatos problemas, tokias kaip miego, nuovargio ar susikaupimo problemos. Tai gali pagerinti lėtinio skausmo žmonių gyvenimo kokybę.

 

Yra vilties

Jei perskaitėte taip toli, žinokite, kad per pastaruosius 20 metų sėkmingai išaugo skausmo gydymo galimybės. Pirmas dalykas, kurį jūs ar jūsų mylimas žmogus bando, gali būti nesėkmingas. Nepasiduok. Dirbdami su savo gydytoju ar terapeutu, galite toliau tyrinėti įvairius metodus, kurie buvo naudingi daugeliui žmonių. Čia kalbama apie visavertį gyvenimą.

 

• familydoctor.org/condition/chronic-pain/
• medlineplus.gov/chronicpain.html
• nytimes.com/2019/03/16/opinion/sunday/pain-opioids.html
• Sullivan M. Pacientas kaip sveikatos ir sveikatos priežiūros agentas: autonomija pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, Oxford University Press, Niujorkas, 2017 m.
• medlineplus.gov/nondrugpainmanagement.html
• newsinhealth.nih.gov/2018/10/managing-pain